aplenkti

aplenkti
apleñkti, -ia, àplenkė tr. 1. aplink apjuosti, lanku apsupti: Apleñkti kubilą su lanku J. Lanką aplink kibirą apleñkti K. Nuvežiau pas kalvį, kad apleñktų (apkaustytų) man vežimą Vv. Patvoriais vyšnių, slyvų krūmais kaip vainiku sodnas aplenktas Žem. [Laumės] apsirėdžiusios baltais, plonai aplenkiančiais liemenį rūbais LTI142.apdengti, apdėti kuo iš visų pusių: Apleñk knygą, tai apdarai nepliš . | refl. tr.: Apsileñk knygas – nes baigi jau suteršti Mrj. 2. nuleisti žemyn, nusvyrinti: Rūtele mano, žalioji mano, o kam apvytai, žalia būdama, oi kam aplenkei žalias šakeles (d.) Pns. Jeigu sniegas medžius aplenkia – bais mirs žmonės Zr. 3. SD151, R422 apeiti, apjoti, apiplaukti, apvažiuoti aplink, norint ko išvengti: Dvaro užvis neužkenčiu ir aplenkiu jį iš tolo kaip širšių lizdą V.Kudir. Prijodavo pelkių, raistų, ramių ežerėlių, o Šarka visur aplenkdavo ir vėl jodavo ta pačia linkme A.Vien. Mes šešiese paspėjome dar sušokti į laivę ir laimingai aplenkėme uolą J.Balč. Su tinklu àplenkė kliūtą, kad neužkliūtum tinklas J. | Ir levita, kaip atėjo ant tos vietos, išvydęs jį aplenkė BPII376. ^ Nori nenori, o balą reikia apleñkti LTR(Dkk). Dėl ko kiekvienas ant kelio akmenį aplenkia? (kad akmuo nesilenkia) Sim. | refl. tr.: Apsilenkiù klaną K. Reikia blogo žmogaus apsileñkt Trgn. Kad aš tavę apsilenkęs (neėmęs, nevedęs), būčia kitą išsirinkęs (d.) Prng. Nuej[o] brolelis šienelio kirstie, apsilenkdamas tą papartelį (d.) Ad. 4. praeiti, pravažiuoti pro šalį, neužsukus kur, nepastebėjus, nepalietus ko, nedavus kam ko: Neaplenkia nei vieno fabriko, dirbtuvės; iš visur kviečia savo draugus, šaukia gatvėn ir vėl eina toliau – ramiai, rimtai, iškilmingai J.Bil. Tamsta kieminėjai vienur ir kitur, o Dusetas apilenkei Blv. Bet laimė, – ji veik visados aplenkdavo šį krantą E.Miež. Ir aplenks mane mirtis, ir kulka nelies S.Nėr. Tą klausimą jūs aplenkiate iš tolo V.Kudir. Kažin kaip čia aplenkė [lietus], kaip marti su dovenoms Vvr. Tave visi svečiai apleñks (neaplankys) Ėr. O kam juos àplenkei (išskyrei, praleidai), reikėjo ir jiem duot žinią Srv. Žada mane kaimynėlis stikleliu apleñkti Vlkv. Teaplenkia mane tas kielichas BtMt26,39. Apšluosiu kojas, brolys (pajaunys) su dovana apleñks Skr. Neapleñk manęs šluodama, ba paskui marti su dovanom apleñks Rdm. | Kiek čia yr aplenktų̃ (praleistų, nepaliestų) dalykų toj pasakoj[je], visos nebatminu Šts. Kai kokį žodį àplenkiau (praleidau) Ūd. Aplink serga, ir mūsų neapleñks Ėr. Aplenkęs ausies sudėjimo smulkmenas, pasakysiu tik tiek, jog jos viduje yra bubinėlis Blv. ^ Saulė ir kelmo neapleñkia, o tu ir savųjų sutikti nenori Ds. Saulė kelmo neapleñkia, kaip čia gali žmogų apleñkt (pilstant alų) Bsg. Neaplenk vieškelio dėl kelelio mažo S.Dauk. 5. SD151 greičiau einant, važiuojant… palikti kitą užpakaly savęs: Jis pirma iš namų išėjo, o aš aplenkiau ir pirma į miestą nuėjau Mrj. Tą kumelę nedaug kas aplenkia Ds. Šiemet tu manęs nebeaplenksi [lenktynėse] Sdk. | prk.: Tikrovė aplenkia svajones . | refl.: Šlubis, pirma eidamas, nesidavė apsilenkti Ašb. 6. būti greitesniam, pranašesniam; greičiau padaryti ką už kitą: Iš pradžių linai lėtai auga, užtat piktžolės gerokai juos aplenkia sp. Pagarsėjo kaip neaplenkiama darbininkė J.Avyž. Aš, jaunesnė, àplenkiau seserį (pirma ištekėjau) KzR. Aplenkiau ką kuomi R119. 7. refl. einant priešingomis kryptimis, nesusitikti: Apsilenkėm – aš vienu keliu ėjau, jis kitu Rm. Aš vis laukiu, kada ją sutiksiu, o mūsų jau seniai apsìlenkta Ds. 8. Jn išskirti: Visi mokytiniai, aplenkus Joną ŽCh232. 9. apsaugoti, apginti: Ogi dabar, aplenk Dieve, kad primanytų, tai viens kitą pražudytų Gmž. 10. refl. nesilaikyti ko, nutolti nuo ko: O tu pabandyk apsilenkti su pareiga, ir išlįsi kaip yla iš maišo J.Avyž. Aš tenai su teisybe apsilenkiau . \ lenkti; antlenkti; aplenkti; atlenkti; įlenkti; išlenkti; nulenkti; palenkti; parlenkti; perlenkti; pralenkti; prilenkti; sulenkti; užlenkti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • aplenkti — apleñkti vksm. Bãlą rei̇̃kia apleñkti. Gal pakeliui̇̃ apsi̇̀lenkėme? …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • aplenkimas — aplenkìmas sm. (2) 1. K, Š → aplenkti 1: Tavo knygų prastas aplenkìmas Vvr. 2. ant knygos viršelių laikinai užlenkiamas popierius: Ano knygos visos žaliais aplenkimais Vvr. 3. → aplenkti 5: Dėl to aplenkìmo anys ir susipyko Ds. 4. refl. KI163… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkelti — apkelti, àpkelia (apìkelia), apkėlė tr. 1. apdėti kuo: Stalas apkeltas gėrybėm Antš. 2. aplenkti, anksčiau už ką atsikeliant iš miego: Visus apkėliau Alk. Kelk kelk, jau tave jis apkėlė: jis valgo, o tu guli Plv. Šiandien tu mane apkėlei, ryt… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aplankstyti — iter. aplenkti. 1. padaryti nelygų, netiesų: Mašinos sparną aplañkstė, užkliuvęs už stulpo Rm. 2. K aplink aplenkti, apdėlioti: Knygos viršelį aplankstyk Ds. 3. apeidinėti: Keturiais arkliais neaplankstysi (neapžarginsi) provėžų, o su dum… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apšokti — DŽ 1. tr. Sut, N, Š, LL116, J.Jabl. Ėr apipulti, apsupti iš visų pusių: Tuojaus apšoko mane keturi šunes: vienas vampt vampt lojo, kitas cyp cyp cypė, trečias vau vau kaukė M.Valanč. Kai tik atvažiavo pas ugnį, tuojau žmogžudžiai apšoko juos… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • peršokti — K 1. intr., tr. N, LL190, Rtr, NdŽ, KŽ, GrvT104, Kp, Lš šokant šuoliu persigauti per ką į kitą pusę: Paršoku Sut. Anoks lendrė, stipras vyras – žardą paršoktų J. Tai smagus (miklus) vyras – gali per kreigą peršokt Kt. Tik tik peršokau par ravą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • praleisti — I. duoti praeiti; aplenkti, prarasti. 1. tr. SD326 duoti kitam praeiti pirma ar pro šalį: Bet ji praleido Ilžę pirma, o pati vis per keletą žingsnių ėjo paskui I.Simon. Praleisk, neša viedrą vandenio! Arm. Praleisk pro šalį, kas eina J. | refl.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pralenkti — praleñkti, ia, pràlenkė tr. 1. pavijus pro šalį praeiti, pralėkti, pravažiuoti, aplenkti: Aš jį pavijau ir pràlenkiau pro šalį J. Bepigu kvailą apgauti, raišą pralenkti KrvP. 2. refl. susitikus prasikeisti: Siauras kelias, sunku prasileñkt… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užlenkti — užleñkti, ia, ùžlenkė tr. 1. K padaryti netiesų, lenktą, užriesti: Ažulenkiu SD164. Epušė gerai duodas ažuleñkt Šlčn. Galima išskaičiuoti išcentrinį pagreitį, kuris kyla, Mėnuliui skriejant užlenktu taku aplink Žemę P.Slavėn. Užleñk vinį Prn …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antlenkti — antleñkti, ia, añtlenkė (ž.) tr. 1. užlenkti: Kalvis antlenka pryšnagį ant nago, kad pasaga nenuslystum Šts. 2. J, Š uždėti lanką, apjuosti lanku. 3. refl. tr. J lenkiant pritaisyti ką: Rankeną reik antsileñkti dalgiuo Šts. Kampiną antsilenka… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”